Kai industrinė praeitis tampa šiuolaikinės architektūros dalimi.
„SCT Lubricants“ administracinio pastato projektas – senojo pramoninio užstatymo ir šiuolaikinės architektūros dialogas, kuriame skirtingų laikotarpių pastatai sujungiami į vientisą architektūrinę kompoziciją.
Svarbiausias projekto kontekstinis elementas – buvęs naftos bazės laboratorijos pastatas, kurio raudonų plytų mūro tūris išsaugo industrinės teritorijos istorijos ženklus. Greta jo suformuotas naujas administracinis korpusas, savo architektūrine išraiška sąmoningai kontrastuojantis su senuoju pastatu.
Naujojo korpuso architektūroje dominuoja aiški geometrija, šviesūs fasadai ir horizontalios stiklo juostos. Lakoniškos formos ir dideli stiklo paviršiai suteikia pastatui lengvumo, o senasis raudonų plytų mūras įneša medžiagiško svorio, faktūros ir istorinės atminties.
Skirtingų tūrių sandūroje atsiranda reprezentacinė stiklinė erdvė, kuri vizualiai sujungia senąją ir naująją architektūrą. Šis kontrastas tampa pagrindiniu viso komplekso kompoziciniu principu.
Architektūrinėje koncepcijoje nesiekiama imituoti senojo pastato stilistikos. Priešingai – naujasis tūris išlaiko aiškų šiuolaikinį charakterį, leisdamas abiem architektūros sluoksniams išlikti atpažįstamiems.
Teritorijos sutvarkymas, privažiavimų sistema ir apželdintos erdvės papildo bendrą komplekso struktūrą, formuodami funkcionalią ir reprezentatyvią įmonės aplinką.
Šis įgyvendintas projektas atspindi mūsų požiūrį į esamų pramoninių teritorijų transformaciją: vertinga architektūra nebūtinai prasideda nuo tuščio sklypo. Kartais stipriausia idėja gimsta iš gebėjimo atpažinti ir išsaugoti tai, kas jau yra.